- nuclear air burst
- orinis branduolinis sprogimas statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Branduolinis sprogimas ore, didesniame aukštyje nei didžiausias ugnies kamuolio spindulys. Per orinį branduolinį sprogimą įvyksta akinamas tvykstelėjimas, keletą sekundžių matyti didelis ugnies rutulys, kuris nesiekia žemės. Jis greitai kyla, įsiurbdamas paskui save tūkstančius tonų žemės, dulkių, aušta ir virsta pilku kamuoliniu radioaktyviuoju debesiu, panašiu į grybą. Debesis didžiausią aukštį (nuo 5 iki 20 km priklausomai nuo branduolinio užtaiso galios) pasiekia per 10–15 minučių. Vėliau debesis pamažu netenka savo būdingos formos ir, slinkdamas pagal vėją, išsisklaido. Pagrindiniai orinio branduolinio sprogimo naikinamieji veiksniai: smūgio banga, šviesos spinduliuotė, pirminė radioaktyvioji spinduliuotė ir elektromagnetinis impulsas. Vietovė užteršiama radioaktyviosiomis medžiagomis tiktai 2–3 km spinduliu nuo ↑ sprogimo epicentro. Skiriamas žemas orinis ir aukštuminis branduolinis sprogimas. atitikmenys: angl. nuclear air burst rus. воздушный ядерный взрыв ryšiai: dar žiūrėk – sprogimo epicentras
Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Eugenijus Kisinas. 2002.